Jobo 36

₂„Pakęsk mane dar šiek tiek, pamokysiu tave,

nes dar turiu šį tą pasakyti Dievo vardu.

₃Savo žinojimą atsinešu iš toli

ir pateisinsiu savo Kūrėją.

₄Iš tikrųjų mano žodžiai – ne melas;

prieš save matote žmogų, kuris tikrai žino.

₅Štai Dievas yra galingas, bet neniekina nė vieno;

jis galingos jėgos ir širdies.

₆Nedorėliui gyventi jis neleidžia,

bet kenčiantiems yra teisingas.

₇Nuo teisiųjų jis nenugręžia akių,

į sostą su karaliais juos amžiams sodina

ir išaukština juos.

₈Įsipainiojusiems į grandines

ir skausmo pinklių pagautiems

₉jis parodo, ką jie padarė –

ir kaip nusikalto įžūliai pasielgę.

₁₀Jis atveria jų ausis perspėjimo žodžiui,

įsako jiems gręžtis nuo pikta.

₁₁Jeigu paklauso ir jam tarnauja,

savo dienas jie užbaigia laimingai

ir savo metus prabangiai.

₁₂Bet jei nepaklauso, žūva nuo kalavijo

ir miršta nieko nesuvokę.

₁₃Nedorieji tik tūžta širdyje,

kai jis ištinka juos, ir pagalbos nesišaukia.

₁₄Jie miršta dar savo jaunystėje,

baigdami gyvenimą tarp apeigoms skirtų kekšių.

₁₅Bet kenčiantįjį Dievas išgelbsti per jo kančią

ir jo ausį atveria per nelaimę.

₁₆Ir tave jis viliojo iš nežinios nasrų

į erdvią vietą, kur niekas nevaržo,

o stalas nukrautas geriausiais valgiais.

₁₇Bet jei tu spręsi kaip nedorėlis,

patį tave ištiks teismas ir teisingumas.

₁₈Saugokis, kad nebūtum pertekliaus suviliotas

ir kyšių dydis tavęs neišvestų iš kelio.

₁₉Argi ištikus bėdai tau padės tavo turtai

ir visos galingos pastangos?

₂₀Nelauk, kad ateitų naktis,

kai tautos staiga pranyks.

₂₁Saugokis, kad nesigręžtum į pikta!

Juk dėl to turėjai kentėti skausmą.

₂₂Atmink, kokia didinga Dievo galybė!

Kas gali taip pamokyti, kaip daro jis?

₂₃Kas gali pasakyti Dievui, kaip elgtis,

arba prikišti jam: ‘Tu neteisingai pasielgei’?

₂₄Atmink, kad turi šlovinti jo darbus,

apie kuriuos mirtingieji giedojo giesmes.

₂₅Visa žmonija mato Dievo darbus,

kiekvienas žvelgia į jį iš toli.

₂₆Iš tikrųjų Dievas – didis, ir viršija mūsų pažinimą;

jo metų skaičius neištiriamas.

₂₇Juk savo buveinėje jis sukuria vandens lašus,

ir iš gausybės jie susiburia į lietų,

₂₈kurį debesys

gausiai išlieja ant mirtingųjų.

₂₉Ar gali kas suprasti debesų išskleidimą

ir perkūno griausmus iš jo buveinės?

₃₀Štai jis žaibuoja per visą padangę,

jūros gelmės yra jo sostas.

₃₁Juk taip jis maitina tautas

ir parūpina apsčiai maisto.

₃₂Savo rankose jis laiko žaibą,

nurodo jam, kur trenkti.

₃₃Už jį kalba jo perkūnija

ir uždega pyktį dėl nedorybės.